purtokšlis

purtókšlis sm. (1) supuvęs, išpurtęs medis, supuvusi medžio vieta: Senovėj nedėjo sienose medžio, kuriam yra purtokšlis LTR(Lp). Troba pavirtus į purtokšlį, tai ir šilima neslaiko Lš. Šitas purtókšlis bus malkai Lš.